Dėl smurto Garliavoje

 

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei

 

2012-04-12

 

Dėl smurto Garliavoje

 

Su dideliu susirūpinimu stebime pastarųjų savaičių įvykius Garliavoje. Būdami šeimų ir tėvų organizacija, reiškiame griežtą protestą prieš prievartos naudojimą ir prievartos naudojimo įteisinimą sprendžiant vaiko paėmimo klausimą. Piktnaudžiavimas valstybės galia prieš savo mažiausius piliečius ne tik pakerta valstybės pastangas mažinti smurtą, bet atvirkščiai, kelia didžiulį nesaugumą  tiek vaikui, tiek ir visai visuomenei. Jei valstybė, būdama galinga, šią galią grubiai naudoja prieš mažamečius, kuo galime pateisinti smurtinių santykių stabdymą artimoje aplinkoje?

 

Esame susirūpinę dėl planuojamo pakartotinio vaiko paėmimo panaudojant jėgą. Tai gali sukelti mergaitei potrauminį sindromą, kurio padariniai liktų visam gyvenimui. Ar taip būtų įvykdytas teisingumas? Vertiname veikimą prievarta kaip sovietinį palikimą, o ne laisvos Lietuvos ženklą.

 

Nesmurtinis vaiko aplinkos keitimas yra daug lėtesnis, palaipsnis procesas, kuriame reikia padėti visoms dalyvaujančioms pusėms. Lietuva, pasirašydama Vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo, imdamasi bet kokių veiksmų vaiko atžvilgiu, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (3 str. 1); vaiko pažiūroms skirti daug dėmesio (12 str. 1). Jei valstybė įsipareigojo apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio bet kurio globojančio asmens fizinio ar psichologinio smurto ir grubaus elgesio (19 str. 1), tai ir atsakingos institucijos sau turi taikyti ne mažesnius kriterijus.

 

Manome, kad Lietuvoje tikrai per daug smurto. Ir vaikai nėra daiktai, kuriuos galime perkelti iš vienos vietos į kitą kaip panorėję. Pritariame, jog turi būti vykdomi teismo sprendimai, bet taip pat privalo būti gerbiamas žmogaus orumas ir vertingumas. Dėl to raginame visus atsakingus asmenis ir institucijas skirti laiko subyrėjusiems santykiams atitaisyti, kalbėtis, tartis ir ieškoti sprendimų, kuriais realiai būtų atsižvelgiama ne tik į didžiulį išorinį spaudimą, ne tik į suaugusiųjų, bet ir į vaiko nuomonę bei interesus.

 

Raginame, prašome bei reikalaujame, kad visos institucijos atsakingai ir veiksmingai naudotų joms įstatymu suteiktas galias ir teisingumas būtų vykdomas atsižvelgiant į realią žmogaus, o ypač mažiausio ir lengviausiai pažeidžiamo, situaciją.

 

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas

Šiai pozicijai pritarė visuotinis narių susirinkimas 2012-04-14

 

Dėl Vengrijos Konstitucijos

Vengrijos ambasadai Lietuvoje

2012 02 01

 

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija sveikina Vengriją ir pritaria šeimos principų įtvirtinimui 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Vengrijos Konstitucijoje.

Visų pirma reiškiame savo pritarimą žmogaus gyvybės gynimui nuo pat pradėjimo momento. Ko gero, tai vienintelė Europoje Konstitucija, kuri turi nuostatą apie gyvybės pradžią.
Antra, džiaugiamės, kad Vengrijos Konstitucijoje, panašiai kaip ir Lietuvos, teigiama, kad šeima yra tautos išlikimo pagrindas bei gina santuokos instituciją, kaip laisvu noru sudarytą sąjungą tarp vyro ir moters. Mes taip pat džiaugiamės, jog Vengrijos Konstitucija skatina įsipareigojimą turėti vaikų, pabrėžia, kad nustatant mokesčius reikia atsižvelgti į vaikų auginimo išlaidas ir teigia, kad tėvai turi teisę patys pasirinkti vaikų auklėjimo būdą. Viliamės, kad panašios nuostatos bus įtvirtintos ir Lietuvoje artimiausioje ateityje.
Tikimės, kad Vengrijos piliečių palaikymas padės įgyvendinti Konstitucijoje numatytus principus ir  prisidės prie tvirtos valstybės, kuri remiasi darnia šeima, kūrimo.


Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vardu asociacijos pirmininkas       
Tomas Šalkauskas

Dėl Teisingumo ministro siūlomo Partnerystės įstatymo projekto diskriminacinio pobūdžio pataisymo

Viešas Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos kreipimasis

2011-11-18

NŠTA, reaguodama į 2011-11-10 dienos Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pateiktą Partnerystės įstatymo projektą, nori pastebėti ir pasidžiaugti, kad Ministras nedviprasmiškai įvardina, jog pagrindinė šio įstatymo funkcija – vaiko apsauga. Tai tikrai itin svarbus ir netgi esminis rūpestis, tačiau būdamas nuoseklus Ministras turėtų pripažinti, kad:

-      Valstybė negali ir niekada nesugebės visus, nesudarančius santuokos asmenis, priversti įteisinti savo santykius arba laikyti juos partneriais, remiantis Partnerystės įstatymu, prieš jų pačių valią;

-      neišvengiamai gims vaikai ir tokiems piliečiams,  kurie nenorės būti laikomi nei sutuoktiniais, nei partneriais;

-      tokie vaikai galiausiai bus diskriminuojami palyginus su tais, kurie gims Partnerystės įstatymu pasinaudojusiems gimdytojams.

Todėl Valstybė, kuri rūpinasi visų savo vaikų apsauga ir gerbia visų savo piliečių laisvą apsisprendimą, turėtų priimti nediskriminacinį Vaikų, gimusių ne santuokoje, apsaugos įstatymą. Visus kitus tarpusavio santykius įteisinti siekiančios poros, tačiau nenorinčios tuoktis, gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba bet kokią kitą sutartį ir nuėjus pas notarą ją įregistruoti. Ši sutartis spręstų pareigų pasidalinimo, bendro gyvenimo, turto valdymo ar jo dalybų klausimus ir taip toliau. Kadangi tokios sutarties nepakanka atsiradus vaikams, todėl ir būtų reikalingas visų Vaikų, gimusių ne santuokoje, apsaugos įstatymas, gerbiantis visų piliečių šventą asmens apsisprendimo laisvę ir teisę.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos taryba

Pasikėsinimas į Valstybės pamatus

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos kreipimasis dėl Konstitucinio Teismo nutarimo

2011 10 03


Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija mato būtinybę reaguoti į sveiku protu sunkiai suvokiamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstituciją.

Pirmiausia reikia pripažinti, kad Konstitucinis Teismas nuveikė didžiulį ir prasmingą darbą, parengdamas išsamią Europos valstybių šeimos teisinių santykių reguliavimo apžvalgą. Joje randame ir tokių pavyzdžių: Prancūzijos Konstitucinė Taryba šių metų liepos 29 d. paskelbė, kad skirtingas sutuoktinių ir sugyventinių statusas bei skirtingas jų teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir tai nelaikytina jokia diskriminacija; o Vengrijos Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga saugoti santuokos ir šeimos institucijas neapima pareigos saugoti ne santuoka grindžiamos partnerystės formų.

Tuo tarpu, yra nesuvokiama, kaip mūsų šalies Konstitucinis Teismas gali teigti, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje teigiama:

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį

Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Lieka visiškai neaišku, kuo remdamasis Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti· tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, šeima galima laikyti bet kokią „tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“ susijusią asmenų grupę, pvz., tris vaikinus, gyvenančius viename bendrabučio kambaryje, ar vyrą su žmona ir jų meilužius ir t. t. ir pan. Ir visa tai – teisiškai tolygu įsipareigojusių sutuoktinių santuokai? Galiausiai (o gal pirmiausiai?!), ar toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas neatveria kelio homoseksualių, transseksualių ir kitokių lytinių orientacijų asmenų partnerystes teisiškai prilyginti santuokinei šeimai bei suteikti jiems galimybę įsivaikinti?

Apgailestaujame, kad Konstitucinio Tesimo nutarimas neįneša aiškumo, bet atvirkščiai – visiškai sujaukia socialinę tvarką: užuot pateikęs galutinius teisinių santykių išaiškinimus, Teismas įsivelia į emocinių ryšių narpliojimus ir mūsų tautos moralinių vertybių perkainojimą, destabilizuojantį visuomenę, pažeidžiantį šeimų autonomiškumą ir asmens laisvę, nes pagal tokį šeimos apibrėžimą, net neketinantys tapti šeima sugyventiniai automatiškai ja taptų, šeimos ribos liktų visiškai neaiškios, o sutuoktiniai būtų teisiškai diskriminuojami.

Todėl manome, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, besikėsinantis sugriauti šeimos institutą – valstybės ir visuomenės pagrindą – neabejotinai kėsinasi ir į pačios valstybės pamatus.

Lietuvos istorinė patirtis liudija, jog net netekus valstybingumo, uždraudus kalbą, bet likus gyvybingai šeimai, mūsų tauta išliko. Todėl kreipiamės:

į Lietuvos žmones, kviesdami telktis, viešai reikšti savo nuomonę, kreiptis į savo išrinktus Seimo narius;

į politikus, ypač – Lietuvos Respublikos Seimo narius, kad jie imtųsi visų įmanomų teisėtų priemonių, siekiant išsaugoti tvirtus šeimos, visuomenės ir valstybės pagrindus, o sykiu ir mūsų visų saugią ateitį.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos taryba·